Žemės diena Kazlų rūdos lopšelyje-darželyje „Pušelė“

       Mūsų visų gimtoji planeta Žemė, kokia ji maža, graži ir žydra, tokios kitos visose kosmoso platybėse nerasi!

Mes valgome jos užaugintą duoną, geriame tyrą jos vandenį, grožimės nuostabiais jos gamtovaizdžiais, augalų, gėlių dailumu, klausomės paukščių giesmių, jūros ošimo... Ir kodėl mes, žmonės, esame tokie nedėkingi ir neprotingi, užuot saugoję – visaip teršiame, niokojame, šiukšliname savo gimtąją Žemę?! Kodėl nesusimąstome, juk jeigu tik norėtume – mes galime keistis ir keisti savo įpročius. Tam reikia tik geros valios. Pradėkime kiekvienas nuo savęs…

 

        Manau visi suprantate, koks mažam vaikui yra svarbus ugdymas. Mažą vaikelį lengviau išmokyti, sudaryti įgūdžius, įdiegti vertybes, nei suaugusį, kuris gal būt to negavo būdamas mažas. Todėl mes, Kazlų Rūdos vaikų lopšelio-darželio „Pušelė“ pedagogai, ir siekiame ugdyti ikimokyklinukus mylinčius, tausojančius gamtą, savo tėvynę Lietuvą, stengiamės išugdyti jiems sveikos gyvensenos įgūdžius. Šių metų kovo 19 dieną darželyje vyko renginys pasaulinei Žemės dienai paminėti „Esu šios žemės vaikas“. Renginį vedė „Malūnėlių“ grupės auklėtojos ir neformaliojo ugdymo (muzika) pedagogė Diana Dambrauskienė. Auklėtojos atėjo persirengusios įspūdingais personažais, tai Jūra – vyresnioji auklėtoja Reda Barkauskienė, ji atskleidė vaikams vandens reikšmę:
         „Žemele geroji, ar tu jauti?
       Bučiuoja saulutė tave šviesi.

       Gerk vandenėlį, dėkok saulelei,

       Augink ąžuolėlį mūsų šalelei!“

       Vyresnioji auklėtoja Raimonda Matukynienė buvo apsirengusi Saule, ji paprasto prožektoriaus pagalba parodė vaikams, kaip žemėje atsiranda paros dalys: diena ir naktis. O mūsų gražioji planeta Žemė – auklėtojų padėjėja Linutė Zalatienė, buvo tarsi tikra lietuvaitė, su gelsvomis kasomis, tautiška juostele perrišta galva ir su lietuviškomis klumpaitėmis. Nes mažiems vaikams yra suprantamiau Žemė, kaip gimtinė, tėvynė. Vaikai dainavo senas lietuvių liaudies dainas, kaip „Žemė kėlė žolę“, „Žydi bičių rožė sodelį“ ir kt. Visi gamino žemei papuošti (ir, kad žiema greičiau pasitrauktų) po gėlytę, kurią visiems išėjus į lauką susmeigė į sniegą po darželio langais. Darželio darbuotojas Remigijus Lazauskas pagamino inkilą grįžtantiems varnėnams, kad turėtų kur gyventi, vaikelius perėti. Jis inkilą, vaikams plojant, įkėlė į darželio kieme augančią pušelę. Vaikai prašė Saulutės, kad greičiau koptų vis aukštyn ir vis labiau šildytų žemelę. O Žemė išgavo iš vaikų pažadą niekada jos nešiukšlinti, saugoti ir mylėti.

       
Darželio koridoriuje dar ir šiandien puikuojasi ugdytinių piešinių, aplikacijos darbų paroda „Esu šios žemės vaikas“. Vaikų darbuose atsispindi jų dar mažytė patirtis: gėlės, drugiai, paukšteliai, debesėliai, saulė, jūra ir didelė meilė visam kas gyva. Mylėkime ir saugokime savo žemę. 
 

Kazlų Rūdos vaikų lopšelio-darželio „Pušelė“  direktoriaus pavaduotojos ugdymui Janinos Rasukevičienės inf. ir iliustr.